Žmonės, kurie nejaučia skausmo, retai pagalvoja, kad kiti jį gali jausti. (Samuelis Džonsonas)

Paieška

Lankytojai

Prisijunkite prie mūsų Facebook'e!

Dienos citata el. paštu

Užsisakyti

Mūsų draugai

Daily Quote
Anekdotai
Funny Jokes
Jokes of the Day

Parama

Paremti projektą SMS žinute

Jonas Jablonskis

1860 – 1930 m. Slapyvardis: Rygiškių Jonas. Lietuvių kalbininkas, žymiausias lietuvių kalbos normintojas. Jo darbai ir veikla ypač reikšminga lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos. Jis galutinai nustatė lietuvių raidyną, įdiegė daugybę naujadarų bei išugdė didelį būrį lietuvių kalbos mokytojų ir kalbininkų. Apdovanotas LDK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.

Kalba yra didis, tautos statytas paminklas.

Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis - istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.

Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.

Norint savo kalbos išmokti ir eiti paskui – su savo plunksna – į žmones, reikia mokėti pirmiausia žmonių dainos, pasakos, priežodžiai suprasti ir jų kalbos turtais brangenybėmis stebėtis.

Tautos dainų kalba – neišsakoma galybė. Ji žmogaus širdį veria, gaivina, žmogų į aukštybes kelia, ir klausomės jos – nemurmėdami, grožėdamies.

Tautos kalba yra ne vienų jos žodžių, gražių ir negražių, rinkinys – ne pats jo žodynas. Tautos kalba yra visa, kas atskiriesiems jos žodžiams gyvybės ir galingumo duoda.