Nesistenk pasakyti paskutinio žodžio, o pasistenk žengti paskutinį žingsnį. (Gilbertas Cesbronas)

Paieška

Lankytojai

Prisijunkite prie mūsų Facebook'e!

Dienos citata el. paštu

Mūsų draugai

Daily Quote
Anekdotai
Funny Jokes
Jokes of the Day

Parama

Paremti projektą SMS žinute

Justinas Marcinkevičius

Paprastumo! Noriu paprastumo, tartum duonos kepalėlio tarp delnų.

Poezija siekia išlupti daiktą iš žmogaus krūtinės ir jo vietoje vėl įstatyti širdį.

Poezija: kai eilėraštyje lieka ne rankų, o širdies šešėlis.

Rašytojas yra ir bene aktyviausias nacionalinės kultūros sargas, savotiškai transformuojantis kultūrinį palikimą į dabartį ir į ateitį.

Rašytojas turi būti sudėtas tarsi iš dviejų žmonių. Vienas vedžioja jo ranką, kitas stengiasi ją sulaikyti. Iš tos dvikovos ir gimsta tikri kūriniai. Rašytojas, kuris nesipriešina sau – visada pralaimi.

Reikia nuo kažko pasitraukti, kad galėtum prie kažko prieiti.

Ryškiausias vaikystės prisiminimas – sunkios tėvo rankos, raikančios duoną prie stalo. Šis vaizdas persekioja mane visą laiką, ir dabar aš manau, kad jame tarsi sukaupta visa žmogaus gyvenimo prasmė: išdalinti save, atiduoti šilumą, džiaugsmą, meilę, mintis ir visa, ką turi savyje – atiduoti visiems. Toks yra kiekvieno žmogaus pašaukimas.

Savyje reikia nuolat ugdyti kritiką. Ji atsiranda iš nuolatinio priešinimosi sau.

Suprasti žmogų, padėti jam pažinti save, pažadinti tą galią, kuri slypi jame, o svarbiausia – meilę ir pagarbą į save panašiam, – toks būtų bendriausiais žodžiais mūsų uždavinys.

Suprasti žmogų! Tai be galo daug, beveik nepasiekiama, nes kiekvienas supranta tik tiek, kiek randa savyje, kiek turi savyje. Taigi: suprasti save – suprasti kitą, suprasti kitą – suprasti save.

1
2
3
4
5

© 2010-2024 dienoscitata.lt | Kontaktai | Privatumo politika | Mes Facebook'e |